Elektronikos gamintojai ir platintojai palaiko Europos Komisijos iniciatyvą Bendrijoje nustatyti universalų kroviklio standartą USB-C. Vieni pastebi, kad tam priešintis šiais laikais būtų netgi nebemadinga. Kiti įspėja, kad prie tvarumo pareikalavusių sprendimų per didesnes gaminių kainas galiausiai vis tiek prisidėtų ir vartotojai.
<…….>
Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė „Delfi“ sakė, kad šią EK iniciatyvą vertina neabejotinai teigiamai.
„Manome, kad ji yra savalaikė ir naudinga vartotojams pirmiausia dėl patogumo, o tuo pačiu naudinga ir verslui, siekiančiam daugiau tvarumo savo veikloje. Turbūt kiekvienas esame daug kartų patekę į tokią padėtį, kai mobilusis telefonas išsikrovė, šalia neturime savo kroviklio, o kito gamintojo telefono įkroviklis tam netinkamas. Taigi, vieno įkroviklio naudojimas būtų labai praktiškas sprendimas ir leistų vartotojams neišlaidauti naujo įrenginio pirkimui. Maža to, tai neabejotinai sumažins atliekų srautą, nes net įsigijus naują elektronikos įrenginį nereikėtų pirkti naujo kroviklio, ir sutaupys gamtos išteklių“, – dėstė ji.
Organizacijos duomenys rodo, kad gyventojai vangiai priduoda elektronikos atliekas ir jas linkę kaupti namuose. „Skaičiuojama, kad vidutiniame Europos namų ūkyje 11 iš 72 elektroninių daiktų yra nebenaudojami arba sugedę. Vienas Europos gyventojas kasmet sukaupia vidutiniškai 4–5 kg nepanaudotų elektros ir elektroninės įrangos, kuri vėliau būna išmetama kaip nereikalingi daiktai. Prancūzijoje atliktas tyrimas parodė, kad nuo 54 iki 113 mln. mobiliųjų telefonų, sveriančių 10–20 tonų, tiesiog guli gyventojų namuose (stalčiuose ir kitose laikymo vietose). Tai reiškia, kad kartu su telefonais stalčiuose nugula ir elektroninių įtaisų krovimo prievadai“, – pasakojo A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Ji pastebėjo, kad elektronikos atliekos yra vienas sparčiausiai augančių atliekų srautų pasaulyje, kasmet padidėja 2 mln. tonų.
„Nors elektronikos atliekų kiekis grėsmingai auga, tačiau jų pasaulyje perdirbama mažiau nei penktadalis. Europos Sąjungai įgyvendinant Žaliąjį kursą ir propaguojant žiedinę ekonomiką, reikalavimų dėl tvaresnių gaminių ir mažesnės jų įtakos aplinkai ateityje tik daugės. Klimato kaita taip pat primena, kad pasaulio visuomenė turi būti atsakingesnė vartotoja“, – sakė pašnekovė.
Pririšdavo vartotoją
A. Pakštaitė-Marcinkienė dar pastebėjo, kad perėjimas prie universalaus kroviklio gamintojams kainuos ir jie galimai turės praradimų.
„Pavyzdžiui, tik vienam mobiliojo telefono modeliui tinkamas kroviklis „pririšdavo“ vartotoją, o atsiradus universaliam įvadui to neliks. Tačiau ir pats verslas eina tvarumo ir gamtos išteklių tausojimo keliu, ieško būdų, kaip naujų produktų gamyboje panaudoti kuo daugiau perdirbtų žaliavų, kaip technologiškai sukurti gaminius, kad juos būtų galima lengviau remontuoti ir perdirbti. Taigi, vargiai galima rasti argumentų, kodėl reikėtų tam priešintis, nes, jei atvirai, šiais laikais tai netgi būtų nemadinga, nors tokių pokyčių įgyvendinimas kainuotų daugiau. Manau, kad gamintojai, kuriems svarbi yra ES rinka, prisitaikys – tik tam reikia laiko. Ateityje iš to naudos turės tiek gamintojai, tiek vartotojai. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad reikia daugiau dėmesio skirti gyventojų švietimui apie tinkamą atliekų rūšiavimą ir pakartotinį gaminių naudojimą, sukurti patogią infrastruktūrą atliekoms priduoti. Lietuvoje turime visas sąlygas elektronikos atliekoms rūšiuoti“, – ragino elektronikos gamintojų ir importuotojų atstovė.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/vieno-kroviklio-direktyva-bus-patogiau-bet-gali-dideti-gaminiu-kainos.d?id=88495971
